Laikas sau yra svarbi tema mūsų labai užimtuose gyvenimuose. Nusprendėme kiekvieną savaitę pakalbinti įvairius žmones ir pasidomėti kaip jie skiria laiko sau. Tikimės pokalbiai bus įdomūs, įkvėps, o gal paskatins susimąstyti.
Šią savaitę apie laiką sau kalbame su Iveta iš 120 Percent. Visą dešimtmetį ji save siejo su skaitmenine komunikacija ir saviugda. 9 metus dirba kaip laisvai samdoma specialistė komunikacijos srityje, 10 metų dalinasi savo saviugdos istorijomis su 120% blog'o bendruomene. Iveta prieš kelis mėnesius tapo mama, tad norėjome pasidomėti kaip stipriai tai pakeitė jos kadienybę.
Iveta, kiek tau asmeniškai yra svarbu skirti laiko tik sau?
Man tiek svarbu skiri laiko sau, kad įsirašau šį laiką į dienotvarkę.
Neseniai susilaukei pirmagimės. Neabejoju, jog laiko sau lieka vis mažiau. Ar pasikeitė požiūris į asmeninį laiką?
Negalėčiau pasakyti, kad mano požiūris į asmeninį laiką pasikeitė, nes jis ir atsiradus dukrai man yra pakankamai svarbus. Tačiau su dukra, savaime suprantama, šio laiko stipriai sumažėjo ir dabar jo nebegaliu turėti bet kada panorėjus - pasimatymus su savimi planuojuosi iš anksto susiderindama su vyru, jog dukra tuo metu leis laiką su juo, o aš turėsiu galimybę trumpam atitrūkti.
Kiek laiko sau skirdavai iki susilaukiant dukrytės? Ar pavyksta skirti kokybiško laiko sau, kai tapai mama?
Tapus mama, dabar suprantu, kad laiko sau turėjau visą begalę! Nors tuo metu galėjo atrodyti, kad tai reikalai, darbai, veiklos, namai. O šiuo metu tokios mintys kelia šypseną, nes 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę esant šalia dukros dabar jau suvokiu ką iš tikrųjų reiškia laikas sau ir daug labiau jį vertinu. Ir taip, šiuos pasimatymus sau tapo sunkiau paskirti, jie reikalauja daugiau išankstinio planavimo, tarpusavio supratimo ir vyro palaikymo ir galų gale tai mokymosi savęs negraužti uždarant namų duris. Bet manau, kad kiekvienam iš tėvų yra gyvybiškai svarbu karts nuo karto atsitraukti ir pabūti vienumoje, nes kitaip tampa labai lengva užsisukti toje motinystės rutinoje ir pamiršti save.
Kada paskutinį kartą mėgavaisi laiku skirtu tik sau ir ką tuo metu veikei?
Šiandien! Turėjau keletą valandų kol vyras buvo išvykęs į renginį, o dukra miegojo terasoje, tai kažkuria prasme namuose buvau viena :) Tokiomis retomis akimirkomis stengiuosi pasidaryti tik absoliučiai būtinus darbus namuose, nutildyti visas mintis apie kalną kitų dalykų, kuriuos būtų gerai pasidaryti ir tiesiog pabūti su savimi taip, kaip tą akimirką norisi - rašyti, kurti, planuoti, pavystyti savo asmenines veiklas, atsigerti kavos, paskaityti žurnalą, paskambinti su kuo nors pasikalbėti, parašyti draugei. Na, o paprastai stengiamės su vyru suderinti bent keletą valandų savaitėje, kada esu laisva važiuoti į pasimatymą su savimi. Abu tas valandas įsirašome į dienotvarkes ir jas gerbiame.
Ar mėgsti laiką leisti vienumoje ar dažniau ieškai kompanijos?
Šiuo metu vienuma man yra didžiausia dovana. Žinoma, kartais norisi laiko tik dviese su vyru, susitikti su draugėmis, iššnekėti kažkam savo emocijas ir mintis, pasimatyti su šeimomis. Bet atsiradus dukrai ir pajutus, jog kiekvieną gyvenmo minutę jau esu nebe viena, kartais labiausiai norisi nebe pasimatymų su dar kitais žmonėmis, o tiesiog elementaraus pabuvimo vienumoje su savo labai žemiškais paprastais poreikiais, kuriuos išpildyti kartais būna sunku esant su dukra.
Kokia veikla ir aplinka tave labiausiai atpalaiduoja?
Pabėgimai prie jūros darbo dienomis arba vėsesniu oru, kai prie jūros ypatingai ramu. Išplauna bet kokius rūpesčius ir nerimą.
O kas įkvepia ir suteikia jėgų?
Gyvenimo planavimas ir tikslų išsikėlimas. Tiksli kryptis kur noriu judėti ir aiški prasmė kodėl - man yra geriausias įkvėpimo šaltinis. Knyga, video, kalba ir pan. gali įkvėpti valandai ar dienai. O aiški gyvenimo vizija ir prasmė gali būti įkvėpimo šaltiniu metų metus. Todėl kai jaučiu, kad esu praradusi įkvėpimą, žinau, kad laikas peržiūrėti ar tai, ką gyvenime darau eina išvien su mano gyvenimo vizija ir prasme.
Ką veiktum, jeigu visą dieną galėtum skirti tik sau?
Manau, kad nuspręsčiau neskirti visos dienos, pakaktų kelių kokybiškų valandų. Šiuo metu dukra auga taip sparčiai, kad kiekvieną akimirką norisi stabdyti ir kiek įmanoma labiau išgyventi ir išjausti mums, kaip šeimai. Nors mano asmeninis laikas man yra ganėtinai svarbi gyvenimo dalis, vis dėlto šiuo metu didžiausias džiaugsmas, pilnatvės jausmas, giliausi patyrimai ateina esant su vyru ir dukra. Kai visi trys sutūpę tyrinėjame Liepos kojas, kurios kol kas vienintelės ją juokina. Kai visi trys prieš Kalėdas tradiciškai žiūrime Harry Potter filmus. Kai vaikštome parke ir svajojam apie pirmą kelionę su mažyle kartu. Ir kiti tie maži-dideli mūsų trijų patyrimai, kuriuos turime dar vos kelis mėnesius. Prieš dukros gimimą tokią dieną būčiau užsiėmusi kokia nors kūrybine veikla, o dabar rytą paskirčiau sau ir likusią dieną trumpam pabėgtume kur nors su šeima.
Tikimės pokalbis su Iveta jums buvo įdomus. Kviečiame sekti ją Instagram ir Youtube kanaluose. O jeigu norite sužinoti apie naujus pokalbius pirmieji - prenumeruokite mūsų naujienlaiškį.
Nuotraukos - Pienės Pūkas Photography