Pokalbis su Viktorija ⋆ Apie laiką sau dirbant sau

Pokalbis su Viktorija ⋆ Apie laiką sau dirbant sau

Laikas sau yra svarbi tema mūsų labai užimtuose gyvenimuose. Nusprendėme kiekvieną savaitę pakalbinti įvairius žmones ir pasidomėti kaip jie skiria laiko sau. Tikimės pokalbiai bus įdomūs, įkvėps, o gal paskatins susimąstyti. 

Šią savaitę kalbiname Viktoriją iš Attaché Stories. Ji dirba sau jau 5 metus, tad pokalbis natūraliai pakrypo balanso paieškas tarp darbo ir laiko tik sau. 

Per visą šį laiką Viktorija išbandė savo jėgas srityse, apie kurias kažkada leido sau svajoti. Savo laisvę buvo dedikavusi nuobuodiems, kūrybiškiems, rizikingiems, kartais pilniems streso darbams. O labiausiai komfortiškai jaučiasi dabar, kai dirbdama vis geriau save pažįsta.

Po svetainių administravimo, seo, dirbtuvių, online žurnalo, puodelių parduotuvės Viktorija grįžo ten, kur ir kadaise manė, kad turi būti - arčiau rinkodaros. Pabaigusi bakalauro studijas žinojo, kokios sritys ją domina, bet neįsivaizdavo kodėl turėtų toliau gilintis į jas...

"Iš tiesų dabartinis darbas, kuriame dirbu su Instagram komunikacija, padengia visas mano savybes. Turiu strateginį mąstymą, o šiame darbe nemažai strategavimo, visąlaik siekiau daryti teigiamą įtaką žmonėms, keisti jų požiūrį - ko tikrai netrūksta šioje veikloje" - dalinasi Viktorija. Ši veikla idealiai tinka merginos talentams panaudoti, o viskas prasidėjo nuo paprasčiausio klientų poreikio patenkinimo. Pamačiusi nišą nutarė nerti, o ir toliau gilina savo žinias rinkodaros bei verslo temomis, augina savo bendruomenę ir prisideda prie žmonių pokyčių. Tai Viktorijai suteikia neaprėpiamą malonumą dirbti Attaché Stories.

Ar dažnai pavyksta skirti kokybiško laiko sau?
Tikrai taip. Esu nuomonės, kad protinį darbą dirbantys žmonės privalo dažniau ilsėtis ir išjungti savo protą nuo minčių generavimo. Pastebiu, kai organizmas nori ramybės - jis man sufleruoja įvairiais simptomais, kad metas sulėtinti tempą. Manau, kad dažniau nei kuris kitas dirbantis sau žmogus, kovoju dėl savo ramybės ir sveikatos gerovės. Vadovaujuosi taisyklėmis, kurios pavyzdžiui, klientams yra ne visada palankios. 

Kokie iššūkiai kyla planuojant laiką kai dirbi sau?
Didžiausias iššūkis yra pabaigti darbus laiku, įsivaizduoti, kad užrakini darbo duris (nors gyveni ir dirbi toje pačioje vietoje) ir eini namo. Kai dirbi sau, pirmais metais susidedi iš kelių pareigų ir atsakomybių, turi mokėti arba išmanyti kiekvieną verslo sudedamąją dalį. Arba domėtis keliomis sritimis vienu metu. Tai labai išvargina, todėl privalau imtis priemonių, kad galėčiau restartuoti save.

Kada paskutinį kartą mėgavaisi laiku skirtu tik sau ir ką tuo metu veikei
Vakarais stengiuosi skirti laiko italų kalbos mokymuisi, siuvinėjimui kryželiu (ši veikla atpalaiduoja); visada turiu paskaityti prieš miegą. Kai turiu laiko tik sau, domiuosi saviugda, žiūriu įkvepiančius filmus, pasikraunu teigiamomis emocijomis, einu kavos. Taip jau išeina, kad po darbo turiu pailsėti ir tas laikas sau ateina natūraliai, net ir gyvenant ne vienai. 


Ar mėgsti laiką leisti vienumoje ar dažniau ieškai kompanijos?
Specialiai neieškau. Branginu žmones, kurie mane supa, tad renkuosi balansą - nepamirštu savęs (kartais net daug labiau pasineriu į laiką sau) ir artimų žmonių.


Kokia veikla ir aplinka tave labiausiai atpalaiduoja? 
Tokia, kuri neleistų galvoti apie darbus, nes mano smegenys yra pastovioje, kovinėje padėtyje. Kadangi dirbu protinį darbą, atsipalaidavimui renkuosi veikti kažką rankomis - siuvinėju, gaminu maistą (kartais tai numalšina ir galvos skausmus); renkuosi skaityti lengvą literatūrą, einu į pasimatymą, ką nors konspektuoju ar darau kokį bullet journal.


O kas įkvepia ir suteikia jėgų?
Kalbant apie darbą - čia įkvepia žmonės ir tai, kad galiu jiems padėti. Be to, pati sritis man patinka. Jėgų suteikia veiklos ar darbų rezultatai. Kartais vienas kitas komplimentas ar atsiliepimas apie mano veiklą - skatina ir toliau stengtis nenuvilti. 


Ką veiktum, jeigu visą dieną galėtum skirti tik sau?
Skaityčiau įkvepiančius tekstus, gerčiau kavą, gaminčiau itališkus patiekalus bei mokyčiausi italų kalbos; žiūrėčiau filmus ar skaityčiau knygą; galbūt perstumdyčiau baldus ar perdekoruočiau lentyną. Svarbiausia, daryčiau tai, kam kartais neužtenka laiko, būčiau čia ir dabar.

Tikimės pokalbis su Viktorija jums buvo įdomus. Kviečiame sekti jos veiklą Instagram kanale.

Grįžti į tinklaraštį